Sodyba Utenos r. sav., Vaišnoriškė

Ant smėlėto Būkos upės kranto, pušynų apsuptyje, Vaišnoriškės kaime parduodama etnografinė sodyba. Parduodami visi pastatai esantys sklype: administracinės paskirties pastatas (sodyba) rekonstravimo metai - 1987, poilsio paskirties pastatas – nakvynės namai, statybos pabaigos metai - 1987 m., klėtis, pirtis, lauko rūsys ir šulinys. Rąstinio namo plotas -153,04 kv.m. Šildymas- krosninis. Sodybai priskirtas 0,2910 ha sklypas, kuris 65 m ribojasi su Būkos upės pakrante. Sklypas yra kitos paskirties, naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos. 2019-2020 metais sutvarkyta visa dokumentacija (RC, žemės sklypo ribos, inžineriniai tinklai, ir kt.). Išduotas, ir šiuo metu yra galiojantis Utenos rajono savivaldybės administracijos leidimas atlikti statinio (-ių) paprastąjį remontą. Tai puiki investicija tiek būsimiems erdviems namams su poilsio ir laisvalaikio zonomis, tiek užsiimti verslo plėtojimu- sodybos nuoma, etnografiniai renginiai, ilgalaikė nuoma ir kt. Sodyba nuo Utenos miesto nutolusi 33km., iki Vilniaus miesto 128km. Geras privažiavimas, sutvarkyta infrastruktūra.
Rojus girios tankmėje - nedidelis kaimas Aukštaitijos nacionaliniame parke, kuris savo dvasia ir šventumu paliečia giliausius širdies kampelius, prajudina snaudžiančius minčių klodus…
Vaišnoriškės kaimas išsidėstęs dviejų ramių keliukų sankryžoje, tačiau kadaise per šią vietovę žmonės keliavo Breslaujos link (miestas Baltarusijoje) arba atgal - į Tauragnus, Uteną. Čia, dešiniajame Būkos krante, stovėjo netgi smuklė, kuri minimą dar 1765 m. Ši strateginė padėtis lėmė ir Vaišnoriškės - bitininkų kaimelio įsikūrimą, anuomet garsėjusio gardžių liepų medumi. Tikriausiai tada dažnas prašalaitis keliautojas šio vaisto - maisto parsigabendavo į namus.
Manoma, kad pirmoji kaimo sodyba buvo pastatyta tarp 1798 - 1830m., paskui išdygo dar keturios. Iki 1913m. Vaišnoriškėje jau buvo perstatyti visi namai, tačiau čia išlaikyta tiek senoji kaimo apstatymo struktūra, tiek sodybų architektūrinis archajiškumas.
Gyvenamųjų namų stogai dengti šiaudais, nendrėmis ar malksnomis. Jie - tartum dailininkų paletės, numarginti byrančiais rudeniniais klevų lapais. Šie pastatai pagražinti lėkiais, vėjalentėmis ir dailiai išpjaustinėtomis lentelėmis. Šalia upelio stovi pirtys, o kaimo galuose, slegiami sunkių stogų, būbso įspūdingi kluonai.
Pasivaikščiojimas Vaišnoriškėje priminė tai, kad pasaulyje nėra didingesnio dalyko, nei gamtos sugebėjimas tiek daug dovanoti žmogui - miškų ošimą, nesiliaujantį uolelių almėjimą, gyvybe skambančią tylą…