Kobas Abė "Moteris smėlynuose. Svetimas veidas", Klaipėda

1987., leidykla Vaga, 300psl., formatas 13x20cm, viršeliai minkšti.
Vienišas mokytojas, entomologas mėgėjas Nikis Džiumpėjus per atostogas vyksta į atokų pajūrio kaimą ir kopose ieško neatrastos rūšies vabalo savo kolekcijai papildyti. Praleidžia autobusą namo, tad nakvoja kaime, pas vietinę moterį, smėlio nuniokotoje troboje smėlio duobės. Kitą rytą keliautojas neberanda kopėčių, kuriomis galėtų išlipti iš duobės dugno. Nuo tos dienos jis atsiduoda sizifiškam darbui: kasa smėlį, taip užsidirba gurkšnį vandens tam, kad toliau kastų – taip mėgindamas pasprukt iš beprasmybės gniaužtų jis kovoja su smėlio malūnais ir nuožmia aistra moteriai smėlynuose.
„Svetimas veidas“
Romanas „Svetimas veidas“ – tai vienišo bevardžio žmogaus su kauke užrašai, tai jo skausminga išpažintis žmonai. Romane-alegorijoje, turinčiame fantastikos ir detektyvo elementų, keliamos žmonių susvetimėjimo, asmenybės niveliacijos, vienišumo visuomenėje problemos. Nuo mokslininko sužalotu aptvarstytu veidu nutolsta kolegos, žmona, nusigręžia keleiviai traukinyje. Lyg ir išganinga idėja pasidaryti naują veidą-kaukę atsisuka prieš patį Kobo Abės herojų. Prasideda painūs paties veikėjo santykiai su savo kauke, jo dvilypumas. Apie kaukės paveikslą romane sukasi ištisas moralinių, filosofinių ir socialinių problemų kompleksas.