Netoli ežero Kiemento sklypas prie Giedraičiuose

135 metrai iki ežero ,,Kementas" namų valdos 2 sklypai: 28 arai Molėtų r. sav., Giedraičiai, Martyniškių g. 2A ir 2b kaina po 16000e
ir žemės ūkio 60 arų sklypas kuris ribojasi su asfaltu: Molėtų r. sav., Giedraičiai, Martyniškių g. 2c kaina 10 000€.
40 km iki Vilniaus
GPS: 55.085627, 25.259375
pagal maps google: https://goo.gl/maps/bEQoUejb1iHkGL3u5
https://youtu.be/h4lQqbAfoGU
https://lt.wikipedia.org/wiki/Giedrai%C4%8Diai , https://lt.wikipedia.org/wiki/Kiementas
Giedraičiai – miestelis Molėtų rajono savivaldybės teritorijoje, 21 km į pietvakarius nuo Molėtų
Yra paštas (LT-33025), biblioteka, vaistinė, ambulatorija, dvi maisto prekių (ir viena ūkinių prekių) parduotuvės.
www.laineva.lt, tel: 8-659 12 691

Rašytiniuose šaltiniuose Giedraičiai vok. Gedereiten pirmą kartą paminėti 1338 m. kryžiuočių kronikose. Giedraičius 1373 m. ir 1375 m. nusiaubė kalavijuočiai. Tai buvęs vienas svarbiausių kunigaikščių Giedraičių kunigaikštijos centrų. 1410 m. pastatyta bažnyčia, perstatyta 1443 m. ir po 1676 m. 1514 m. minimas miestelis. XVIII a. pabaigoje beveik visas miestelis priklausė bažnyčios jurisdikai.

1777–1782 m. veikė parapinė, 1874 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla, nuo 1922 m. progimnazija, nuo 1944 m. vidurinė mokykla, nuo 1990 m. Giedraičių Antano Jaroševičiaus vidurinė mokykla, nuo 2015 m. balandžio 15 d. vidurinė mokykla tapo Gimnazija (Giedraičių Antano Jaroševičiaus gimnazija).

1831 m. miestelį buvo užėmę sukilėliai, įvyko jų susirėmimas su Rusijos imperijos kariuomenės daliniais. 1861–1950 m. Giedraičių valsčiaus centras. 1863 m. birželio mėn. prie Giedraičių sukilėlius (vadas A. Minskis) apsupo Rusijos kariuomenės daliniai, per kautynes žuvo 15 sukilėlių, 45 (ir vadas) pateko į nelaisvę. 1892 m. atidaryta vaistinė, iki 1897 m. – pašto skyrius. 1911–1914 m. vietos lenkai priešinosi lietuvių kalbai bažnyčioje, keldavo riaušes. 1920 m. lapkričio 17-21 d. ties Giedraičiais įvyko Lietuvos kariuomenės ir Lenkijos kariuomenės L. Želigovskio junginio kautynės – Giedraičių mūšis, [3] po kurio buvo sustabdyta tolesnė lenkų armijos agresija.

Sovietmečiu buvo specializuoto pieno ir mėsos gamybos tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė, veikė Molėtų sviesto gamyklos cechas.

2008 m. patvirtintas dabartinis Giedraičių herbas.
Administracinis-teritorinis pavaldumas
LDK laikai Giedraičių kunigaikštystės centras
1861–1950 m. Giedraičių valsčiaus centras
1950–1995 m. Giedraičių apylinkės centras
nuo 1995 m. Giedraičių seniūnijos centras


Vilniaus gatvė Giedraičiuose
Miestelio vaizdas iš vakarų
Architektūra

Giedraičių plano struktūra radialinė. Centre – išplatintos gatvės pavidalo aikštė. Svarbiausi statiniai:

Klasicistinė bebokštė Giedraičių Šv. Baltramiejaus bažnyčia, statyta 1809 m., statybą rėmė vyskupas Juozapas Arnulfas Giedraitis. Presbiterijos sienoje įmūryta jos fundatoriaus vyskupo širdis. Halinėje trinavėje stačiakampio plano bažnyčioje yra:
vertingi vargonai, įrengti XIX a. pradžioje,
9 molbertinės tapybos paveikslai:
Mykolo Giedraičio portretas 1632 m.,
Marija XVIII a.,
Šv. Antanas XVIII a. pabaiga,
Šv. Baltramiejus XIX a. ir kiti.
Šventoriuje – kvadratinė dviejų tarpsnių (apatinis – akmenų mūro, viršutinis – medinis) varpinė.
Kapinėse – dvarininkų Graužinių koplyčia.
Paminklas „Karžygiams, žuvusiems už Lietuvos laisvę 1920 m.“, apie 1928 m., dailininkas Antanas Jaroševičius, TSRS okupacijos metais nenugriautas, apie 1970 m. restauruotas.
Senajame mokyklos pastate įkurtas kraštotyros muziejus, supažindinantis su čia dirbusio dailininko A. Jaroševičiaus (1870–1956 m.) gyvenimu ir veikla bei kitais žymiais Giedraičių krašto žmonėmis.